Kaip viziją paversti realybe: nuo svajonės – iki apčiuopiamo rezultato

Verslo savininkai dažnai turi viziją – idėją, kuri juos įkvepia, traukia ir suteikia veiklai gilesnę prasmę.
Tačiau neretai ta vizija lieka... tik noru. Nepavirto nei planu, nei tikslu, nei rezultatu.

Kodėl?
Nes vizija savaime neturi nei krypties, nei struktūros, nei atsakomybės ribų.
Kol ji gyvena galvoje – ji saugi. Bet ir neveikianti.

Šiame straipsnyje dalinuosi, kaip padedu savo klientams viziją paversti realiu, įgyvendinamu projektu, išlaikant kryptį, vertybes ir asmeninį autentiškumą viso proceso metu.

Vizija ≠ tikslas

Pirmas dalykas, kurį svarbu suprasti: vizija nėra tas pats, kas tikslas.

• Vizija – tai noras arba svajonė. Ji gali būti įkvėpta vertybės, intuicijos ar ambicijos.

• Tikslas – tai jau konkreti, pamatuojama būsena, apibrėžta pagal SMART kriterijus: konkretumas, išmatuojamumas, pasiekiamumas, aktualumas ir terminas.

Skirtumas tarp šių dviejų – kaip tarp noro turėti verslą ir veikiančios įmonės su pelno ataskaita.

Pirmas žingsnis – pasitikrinti „kodėl“

Prieš darant bet kokį planą, pirmiausia pasitikriname, ar ta vizija tikrai kliento.
Kodėl jis jos nori?
Kokį poreikį jis patenkintų, jei šią viziją įgyvendintų?

Kitaip tariant – kuri vertybė slypi po šia svajone?
Kai tikslas remiasi gilia vidine vertybe, o ne atsitiktiniu palyginimu su konkurentu – jis tampa gyvybingas net tada, kai kelias tampa sudėtingas.

Taip pat įvertiname:

• Ar vizija realistiška?

• Ar jos įgyvendinimas iš tikrųjų yra kliento atsakomybės ribose?

Tik tada, kai atsakymas į šiuos klausimus yra „taip“, pereiname prie struktūravimo.

Vizijos vertimas į tikslą – SMART + matavimo sistema

Tikslą formuojame pagal SMART metodiką – aiškiai, trumpai, be vietos interpretacijoms.
Tačiau tai tik pradžia.

Svarbiausia – sukurti kokybišką matavimo sistemą.
Kiekvienas tikslas turi atsakyti į klausimus:

• Ką matuosime?

• Kaip matuosime?

• Ar turime patikimus duomenis?

• Ar matavimai bus objektyvūs, ne nuojauta paremtas „kažkur ten link einam“ jausmas?

Kai matavimas tampa aiškus, atsiranda rėmai, kurie leidžia verslui judėti strategiškai – ne iš įpročio, ne iš skubos, o kryptingai.

Ką daryti, kai stringam?

Tai neišvengiama. Ilgalaikiai tikslai visada susiduria su:

• kritusiu entuziazmu,

• neprognozuotomis kliūtimis,

• išsiblaškiusiu dėmesiu,

• abejonėmis savimi.

Čia atsiranda keli esminiai principai, kuriuos taikau dirbdamas su klientais:

1. Primename sau: kodėl tai darom?

Kai tikslas remiasi gilia vidine vertybe – motyvacija tampa stabilesnė. Ne kiekviena diena bus „įkvepianti“, bet kryptis išlieka aiški.

2. Skaidome į mažus žingsnius

Didelė vizija gali atrodyti gąsdinanti. Tačiau mažas pasiekimas – tai pergalė.
Todėl tikslą padalijame į etapus, o kiekvieną svarbią tarpinių pergalių stotelę – pažymime ir švenčiame.

3. Leidžiame klientui eiti savo keliu

Didžiausia tikimybė pasiekti rezultatą atsiranda tada, kai klientas pasirenka savo autentišką būdą to tikslo siekti:
– metodą, kuris jam artimas,
– tempą, kuris jam priimtinas,
– sprendimus, kurie dera su jo vertybėmis.

Tokiu būdu vizija tampa ne tik pasiekiama – ji tampa asmeniškai reikšminga.

Išvada: vizija be plano – iliuzija. Vizija su kryptimi – strategija.

Daugelis vadovų turi viziją. Bet tik tie, kurie:

• ją įsivardina aiškiai,

• perkelia į tikslą,

• struktūruoja veiksmus,

• ir atsiremia į asmeninį „kodėl“ –

paverčia ją realybe.

Jeigu šiuo metu turi viziją, bet jauti, kad ji „nesusidėlioja“ į veiksmų planą – gali būti, kad tau trūksta ne motyvacijos, o sistemos, kuri padėtų ją įgyvendinti tau būdu.